Pradinis » Naujienos » Konferencija „Krikščionybės įtakos kultūros pokyčiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinėje dalyje“

 

Konferencija „Krikščionybės įtakos kultūros pokyčiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinėje dalyje“

2019 m. spalio 18 d. Klaipėdos universitete vyko mokslinė konferencija „Krikščionybės įtakos kultūros pokyčiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinėje dalyje“. Tai renginys iš ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“, kurio konferencijas, skirtas krikščionybės raidai pažinti, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas beveik kasmet nuo 2005 m. rengia kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyriumi.

Žr. konferencijos programą.

Konferenciją organizavo: dr. Jolanta Skurdauskienė, dr. Marius Ščavinskas, doc. dr. Vacys Vaivada.

Apie konferenciją

Konferencijoje buvo perskaityti devyni moksliniai pranešimai. Pirmąjį pranešimų bloką temiškai sudarė archeologiniai tyrimai. Dr. Edvinas Ubis (KU BRIAI) savo pranešime „Vietiniai gyventojai Vokiečių ordino įtakos zonoje: Klaipėdos (Memelio) atvejis“ pasidalijo naujausia informacija apie vietinių gyventojų, t. y. naujakrikštų kuršių įsiliejimą į besikuriančio Klaipėdos (Memelio) miesto bendruomenę. Apie jų gyvenimą Klaipėdoje byloja 2014 m. aptikti 123 vienetai įvairių baltiškų papuošalų. Artefaktai rasti spėjamoje viduramžių kapinių vietoje, suardytoje dar XVI a. Be jų rasta baltiškos kilmės ir viduramžių vokiečių miestams būdingos keramikos likučiai, kurių pagrindu galima matyti, kaip vietinės tradicijos pynėsi su atsivežtosiomis. Prelegentas darė išvadą, kad visi šie artefaktai pagrįstai leidžia kalbėti apie naujakrikštų baltų (pirmiausia kuršių, bet ne tik jų) dalyvavimą Klaipėdos miesto gyvenime, o ne tik apie vokiečių kilmės asmenų indėlį į Klaipėdos viduramžių miesto gyvenimą.

Archeologas dr. Paulius Bugys (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) pranešime „Krikščionybė ir ginklai: vieno baltų kalavijų tipo atvejis“, remdamasis naujausiu T tipo kalavijų (priskirtinų kuršiams) datavimu, iškėlė mintį, jog šie kalavijai buvo naudojami ne tik vikingų epochoje (nuo apie X iki XI a.), bet ir gerokai vėliau, net iki XIV a. Kaip rodo Bedugnės ir kitų kapinynų medžiaga, šio tipo kalavijai buvo tebegaminami ir po vikingų epochos pabaigos. Prelegentas kėlė mintį, kad kai kuriuose viduramžių Europos riterių, kryžiaus žygių dalyvių, antkapiuose iškalti kalavijai yra panašūs būtent į T tipo kalavijus. Spėta, kad būtent toks kalavijas pavaizduotas riterio ir kryžiaus žygio į šv. Žemę bei Egiptą dalyvio Jean d’Alluye antkapyje, nors ligšiolinė istoriografija buvo linkusi manyti, kad pavaizduotasis kalavijas primena ginklą iš Rytų, t. y. Kinijos. Jeigu spėjimas pasitvirtintų, būtų galima kitaip apmąstyti T tipo kalavijų naudojimą ne tik Baltijos regione, bet ir Vakarų Europoje.

Dar vienas archeologijai skirtas pranešimas „LDK krikščionybės keliu: Ringuvėnų kapinyno atvejis (XIV–XV a.)“ buvo perskaitytas Sandės Trubilaitės (Vytauto Didžiojo karo muziejus). Prelegentė aptarė, kaip ir kokie artefaktai pakliuvo į muziejų ir kokia artefaktų būklė yra šiuo metu. 1967 m. suardytame Ringuvėnų kapinyne rasti daiktai (įvairios segės, kryžiukai, apyrankės ir kiti papuošalai) datuojami apie XIV–XV a., o kai kurios segės datuotinos ir XV–XVI a. Be šių artefaktų, rasta ir ankstesnių, datuotinų XI a. (pvz. Vb tipo kalavijo makštų apkalas pagal Vytautą Kazakevičių). Nors kapinynas buvo suardytas, dabar neįmanoma pasakyti, koks artefaktas yra iš kurio kapo, artefakto vietos kape etc., vis tik konstatuotina, jog norint nustatyti tam tikrų artefaktų paplitimą, Ringuvėnų suardyto kapinyno medžiagą taip pat būtina įvesti į mokslinių tyrimų apyvartą.

Kiti perskaityti pranešimai buvo istorikų. Dr. Mangirdas Bumblauskas (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) pranešime „Konversijos periodas Žemaitijos christianizacijoje“ dar kartą grįžo prie klausimo, kas vadintina oficialiąja ir „tikrąja“ konversija, kaip šios sąvokos koreliuoja su christianizacijos sąvoka ir kurioje vietoje esanti Žemaitija ir žemaitiškoji konversija. Pranešime didesnį dėmesį prelegentas skyrė Žemaitijos tikrosios konversijos pabaigos klausimui, konstatuodamas, kad pirmųjų vienuolynų kūrimasis, pirmieji priesakai su bizūnu versti atlikinėti krikščioniškas praktikas, paskutinieji pagoniškų dievų sąrašai etc. kaip tik randasi apie XVI a. pab. – XVII a. pirmąją pusę. Paskutinieji suaugusiųjų krikštai įvykę 1622 m., kuomet Kretingos pranciškonai apkrikštiję net kelis tūkstančius žmonių. Taigi Žemaitijos konversijos pabaigą prelegentas datuoja XVII a. pirmąja puse.

Dr. Regimanta Stankevičienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) iš esmės pratęsė Žemaitijos „tikrosios“ konversijos temą. Pranešime „Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos atvaizdas – Ispanijos katalikiškosios kultūros gija Žemaitijos vyskupijoje“ ji aptarė Marijos de Mercedes (Gailestingosios) brolijos ištakas Iberijos pusiasalyje (brolija buvo įkurta dar 1208 m. šv. Petro Nolaskos ir Aragonijos karaliaus Jokūbo I Užkariautojo Barselonoje), kaip plėtojosi brolijos simbolių ikonografija ir kokiu pavidalu bei kaip ši ikonografija pasiekė Lietuvą ir Žemaičių vyskupiją. Žemaitijoje tokia brolija pradėjo veikti Varniuose prie šv. Aleksandro parapijos 1723 m. Aptariusi įvarius XVIII–XIX a. procesijų altorėlius, bažnyčių altorius, bažnytines vėliavas, prelegentė konstatavo, kad ispaniškasis Marijos de Mercedes vaizdinys papildomas žemaitiškomis-lietuviškomis realijomis: antai Mergelė Marija savo apsiaustu apgobia ne tik anoniminius belaisvius ar varguolius, tačiau ir šv. Kazimierą, šv. Stanislovą (Krokuvos vyskupą) ir net 1794–1795 m. arba 1830–1831 m. sukilimo prieš Rusiją dalyvius (pvz., Tadą Kosčiušką ir kitus). Kitaip tariant, Švč. Mergelė Marija Belaisvių Vaduotoja Žemaičių vyskupijoje „sulietuvėjo/sužemaitėjo“.

Dr. Jolantos Skurdauskienės (KU BRIAI/Žemaičių dailės muziejus) pranešimas šiek tiek susišaukė su ankstesniuoju, tik vietoje belaisvių čia veikiantieji asmenys buvo ligoniai ir slaugos reikalaujantys asmenys. Pranešime „Žemaičių vyskupijos parapijų špitolės XVII a. vizitacijų duomenimis“ prelegentė aptarė, kas laikytina špitolėmis, kur ir kada jos steigiamos, kas buvo steigėjai ir, kas įdomiausia, kokių būta špitolių gyventojų. Konstatuota, kad 1611–1651 m., be Varnių katedros špitolės, Žemaitijoje šių įstaigų būta dar 11-oje parapijų, o XVII a. pab. – jų būta jau 28. Taip pat konstatuota, kad vidutiniškai vieno asmens išlaikymas špitolėje kainavo apie 20 kapų, o vienoje špitolėje vienu metu gyvendavo apie 4–6 žmonių, dažniausiai – našlių, našlaičių su įgimtomis negaliomis, sunkių ligonių, reikalingų specialios priežiūros. Dalis špitolių gyventojų pinigų turėjo prasimanyti patys (elgetaudami nustatytomis dienomis ir nustatytose vietose), kita dalis tenkinosi fundatorių ir geradarių skirtomis lėšomis.

Špitolių temą iš dalies patęsė kun. dr. Saulius Bytautas OFM (Kauno šv. Jurgio konventas) pranešime „Rokitų vienuolijos veiklos peripetijos Vilniuje XVII–XVIII a. sandūroje“. Priminęs, kad rokitai (šv. Roko kongregacijos vienuoliai) iš esmės kūrėsi tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kad jų veikla susijusi su ligonių slaugymu, prelegentas aptarė jų veiklą Vilniuje maro ir kitų masinių epidemijų metu, bei rokitų pirminio įsikūrimo prie bernardinų vienuolyno peripetijas. Žinia, rokitų ir bernardinų keliai išsiskyrė dėl pinigų, kurie buvo skiriami ligoniams gydyti ir šelpti. Vėliau rokitai savo veiklą perkėlė prie Vilniaus šv. Stepono bažnyčios, kur jau veikė šv. Lozoriaus ligoninė, bei į kitus LDK miestus (Kauną, labai trumpai į Minską, taip pat Varnius, Kęstaičius ir kt.).

Kiti du pranešimai atskleidė kitus krikščionybės įtakos kultūrai niuansus. Antai dr. Tomas Čelkis (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) pranešime „Senųjų nuosavybės ženklų tradicija krikščioniškoje LDK XVI–XVII a. (samprata, grafika)“ kėlė klausimą, ar viduramžių heraldika turėjo ir kokios įtakos turėjo senųjų nuosavybės ženklų grafikai ir sampratai, bei apskritai, kada ėmė formuotis noras ženklinti savąją nuosavybę. Prelegentas spėjo, kad, pavyzdžiui, Gerklynės akmenyje iškaltas pailgas ženklas rodo ne vienos kartos formuotą ženklą, liudijantį nuosavybės formavimąsi. Be to, reiktų skirti žymenis nuo ženklų, suvokiant, kad būtent pastarieji galėjo krikšto laikotarpiu pakliūti į kilmingųjų asmenų herbus. Kad būta ženklų ir laisvųjų žmonių (ne tik kilmingųjų) aplinkoje, rodo ir rašytiniai šaltiniai (pvz. XVI a. Kauno vaito knygos, XVI a. Vilniaus kapitulos dokumentai etc.). Tiksliau tariant, ženklai turėjo ir juridinę galią, jais buvo ir pasirašoma.

Pranešime „Anoniminis XVII a. vid. Klaipėdos didžiojo valsčiaus planas, kaip XVI a. žemėvaldos struktūros šaltinis“ Dainius Elertas (KU BRIAI) iš dalies taip pat prisilietė prie ženklų, tik šį kartą išreikštų žemėlapiuose ir planuose. Prelegentas pabandė atsekti anoniminio Klaipėdos didžiojo valsčiaus plano pirmavaizdžius, bei nusakė, kokią XVI–XVII a. realią situaciją perteikė minėtas kartografinis šaltinis. Konstatuota, kad kai kurie plane pažymėti riboženkliai (akmenys su ženklais, pažymėti medžiai, tam tikrų savininkų sklypų ribos, kaimai, karčiamos etc.) žinomi iš kitų XVI a. šaltinių, vaizduojami XVII a. sudarytame Klaipėdos didžiojo valsčiaus žemėlapyje, kai kurie plane sužymėti objektai atsirado ne vėliau kaip XVII a. vid. ar 6-ajame dešimtmetyje. Tai leidžia patikslinti minėto žemėlapio sudarymo datavimą, kuri neperžengia XVII a. antrosios pusės.

Marius Ščavinskas

Aktualu »

Ginama Tomo Rimkaus daktaro disertacija

2019 m. spalio 25 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (VI korpusas) vyks Tomo Rimkaus daktaro disertacijos „Mikrolitizacijos proceso įtaka ūkio raidai...

 

Konferencija „Koklinių krosnių fenomenas: nuo praktinės naudos iki kultūrų komunikacijos” iš ciklo „Archaeologia urbana“

2019 m. lapkričio 8–9 d. Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija „Koklinių krosnių fenomenas: nuo praktinės naudos iki kultūrų komunikacijos“ iš ciklo...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...