Pradinis » Naujienos » Institutas pradeda vykdyti du naujus mokslininkų grupių projektus

 

Institutas pradeda vykdyti du naujus mokslininkų grupių projektus

Lietuvos mokslo tarybos skelbtame VIII mokslininkų grupių projektų konkurse finansuojamais pripažinti trys Klaipėdos universiteto projektai: du humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, vienas fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityje. Klaipėdos universitetui šiems projektams įgyvendinti iš viso bus skirta 427257 Eur, iš jų 277329 Eur (65 proc.) humanitarinių ir socialinių mokslų projektams.

Mokslininkų grupių projektai – tai Lietuvos mokslo tarybos administruojama priemonė mokslininkui ar tyrėjų grupei gauti finansavimą moksliniams tyrimams savo siūloma tema atlikti. Siūlomai temai mokslininkai rengia mokslo projektus, apimančius visumą mokslinių tyrimų ir organizacinių veiksmų, kuriuos per numatytą laiką mokslininkas ar tyrėjų grupė atliks užsibrėžtiems moksliniams uždaviniams spręsti.

VIII mokslininkų grupių projektų konkursui iš viso buvo pateiktos 532 paraiškos, finansavimas skirtas 65 (12 proc. visų paraiškų), iš jų 24 humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektų konkurse, 41 – fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų projektų konkurse. Klaipėdos universiteto projektams skirtas finansavimas sudaro 4,6 proc. visos šio kvietimo projektams skirtos sumos.

Dvi iš trijų finansuojamomis pripažintų Klaipėdos universiteto paraiškų bus vykdomos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.

Pateikiame svarbiausius duomenis apie Institute numatomus įgyvendinti tyrimus.

Nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdys projektą „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socioekonominės raidos kontekste“. Projektą įgyvendins šešių pagrindinių vykdytojų mokslininkų grupė, vadovaujama doc. dr. Audronės Bliujienės.

Projekto anotacija
Didžiausią Lietuvos I tūkst. po Kr. spalvotųjų metalų radinių dalį sudaro dirbiniai, pagaminti iš vario lydinių, kurie mūsų istoriografijoje vadinami bendriniu tapusiu žalvario vardu. Vario lydinių metalurgija laikytina viena pagrindinių geležies amžiaus amatų sferų. Tačiau sistemingi spektrometriniai šių dirbinių elementinės sudėties ir technologinių procesų tyrimai, Lietuvoje vykdyti XX a. 8–9-uoju dešimtmečiais, vėliau nutrūko. Todėl šiandien I tūkst. po Kr. vario lydinių metalurgijos srityje turime skurdžius, nesusistemintus, įvairiose publikacijose išblaškytus prieš tris dešimtečius atliktų tyrimų duomenis, kurie dėl skirtingų ir detaliai neaprašytų tyrimų metodikų nelygintini tarpusavyje. Neturint sisteminio vaizdo apie vario lydinių dirbinių elementinę sudėtį, žaliavos šaltinius ir jų kaitą, metalo srauto į dabartinę Lietuvos teritoriją mastą, t.y. visaverčių pradinių empirinių duomenų, šiuolaikiniame mokslo kontekste sunku nagrinėti kitų visuomenės ekonominei ir socialinei raidai reikšmingas problemas: mainų kryptis, amatų centrus ar gamybos technologijas.
Taikant rentgeno fluorescencinės (XRF) ir induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ICP-MS) metodus, naudojant sertifikuotus etalonus ir kalibracines skales, projekto vykdymo metu numatoma ištirti per 2800 vario lydinių dirbinių elementinę sudėtį. Bus sukurta metodika, leidžianti projekto tyrimų rezultatus palyginti su atliktais tyrimais Lietuvoje ir kitose šalyse, pagal legiruojančius elementus tirtus lydinius sugrupuoti į metalurgines grupes. Išsamūs elementinės sudėties tyrimai leis identifikuoti žaliavos kilmės šaltinius ir jų kaitą nagrinėjamu laikotarpiu, išryškinti vario lydinių grupių sąsajas su dirbinių tipologija, chronologija, paplitimu, technologijų progresu ir stilistinių bruožų kaita, identifikuoti svarbiausius amatų centrus ir mainų kryptis bei metalurgijos ir technologijų progreso procesus susieti su visuomenės socioekonomine raida. Pagrindinius tyrimų rezultatus numatyta paskelbti keturiuose straipsniuose. Susisteminti tyrimų rezultatai bus patalpinti atvirosios prieigos duomenų talpykloje.

Nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdys projektą „„Išgyventoji istorija“ Lietuvoje tarpukariu: tarp pasakojimų apie patirtis ir atminties politikos“. Projektą įgyvendins trijų pagrindinių vykdytojų mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Vasilijaus Safronovo.

Projekto anotacija
Dažnai įsivaizduojama, kad prie pasakojimo apie tautos praeitį kūrimo labiausiai prisideda profesionalūs istorikai. Šiame projekte apie Lietuvą tarpukariu siekiama išryškinti „neprofesionalųjį“ indėlį į šio pasakojimo kūrimą – „suteikti balsą“ individualiems bei kolektyviems socialiniams aktoriams, kurie patys tą praeitį patyrė. Mokslininkų grupę domins šių aktorių indėlis į viešumoje formuotą santykį su praeitimi. Tyrėjai sieks išsiaiškinti, ar ir kiek pasakojimas apie konkrečias praeities patirtis, kurį formavo institucijos (mokykla, kariuomenė, Katalikų bažnyčia), atitiko socialinių aktorių palaikomus pasakojimus apie tas pačias patirtis. Numatoma tirti ne tik „vadovėlinius“ istorinius vaizdinius apie šias patirtis (pvz., „baudžiava“ ar „Nepriklausomybės karai“), bet ir oficialiame diskurse menkiau įtvirtintų patirčių (pvz., 1905 m. revoliucija ar pabėgėlių šelpimo veikla Didžiojo karo metais) viešą reprezentavimą. Individualiais bei kolektyviais aktoriais šiuo atveju laikomi ne tik politikai ar politinės partijos, bet ir įvairaus profilio visuomenės asociacijos, jungusios tam tikrų patirčių grupes. Tai būtų pirmas tyrimas apie Lietuvos visuomenę tarpukariu, kuriame visas dėmesys sutelkiamas į tai, ką Jan Assmann pavadino „komunikacine atmintimi“.
Tyrimas, pirmą kartą atskleisiantis įvairių to meto Lietuvos socialinių aktorių veikmę aktualizuojant praeitį, leis susisteminti, išanalizuoti ir apibendrinti lietuviškąją medžiagą tais klausimais, kurie jau senokai išnagrinėti kitose šalyse. Galvojant apie vienodą poreikį tokiam tyrimui Lietuvos ir užsienio auditorijose, pagrindinio projekto rezultato – monografijos – yra numatoma parengti dvi versijas – lietuvių ir anglų kalbomis, adaptuotas atitikamoms auditorijoms. Atskiri tyrimo segmentai taip pat bus skelbiami straipsniuose lietuvių ir kitomis kalbomis.

Aktualu »

Ginama Tomo Rimkaus daktaro disertacija

2019 m. spalio 25 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (VI korpusas) vyks Tomo Rimkaus daktaro disertacijos „Mikrolitizacijos proceso įtaka ūkio raidai...

 

Konferencija „Koklinių krosnių fenomenas: nuo praktinės naudos iki kultūrų komunikacijos” iš ciklo „Archaeologia urbana“

2019 m. lapkričio 8–9 d. Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija „Koklinių krosnių fenomenas: nuo praktinės naudos iki kultūrų komunikacijos“ iš ciklo...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...