Pradinis » Naujienos » Trylikos šalių mokslininkai rinkosi į Pirmojo pasaulinio karo atminčiai Europoje skirtą konferenciją

 

Trylikos šalių mokslininkai rinkosi į Pirmojo pasaulinio karo atminčiai Europoje skirtą konferenciją

Tarptautinės konferencijos „Remembrance of the First World War in Interwar Europe: In search for new analytical categories“ plakatas2017 m. rugsėjo 21–24 d. Nidoje, Neringos savivaldybėje, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Remembrance of the First World War in Interwar Europe: In search for new analytical categories“. Istorikai iš Airijos, Čekijos, Italijos, Izraelio, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vengrijos ir Vokietijos mokslo institucijų renginyje diskutavo apie Pirmojo pasaulinio karo reikšmę Europos visuomenėms tarpukariu, aptarė šiandien dažnai vis dar pernelyg paviršutinišką šio karo kultūrinio, socialinio, mentalinio, estetinio vaidmens supratimą.

Tyrimai ligi šiol teigia, kad vienoje Europos daly Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo „atmenamas“, kitoje – turima omeny pirmiausia Vidurio ir Rytų Europa, įskaitant Lietuvą – jis esą buvo „pamirštas“. Tačiau pastaraisiais metais atlikti Sovietų Rusijos, Estijos, Lietuvos atvejų tyrimai tokią tezę gerokai koreguoja. Vien pasiremiant Lietuvos duomenų analize, galima teigti, kad lietuvių karo metų išgyvenimai tarpukariu buvo perteikti gausybėje atsiminimų, grožinėje literatūroje. Buvo sukurtas vienas kitas jiems skirtas paminklas ir dailės kūrinys. Kaip ir kitur, Didžiojo karo veteranai ir šiame kare suluošintieji Lietuvoje kovojo dėl savo socialinio aprūpinimo. Galiausiai Lietuvoje vis ryškiau brendo mintis surinkti visą įmanomą informaciją apie lietuvių indėlį į Didįjį karą, perteikiant šį indėlį ne tik raštu, bet ir nacionaliniu paminklu. Šį postūmį nutraukė tik Antrasis pasaulinis karas, galiausiai nublokšdamas Pirmojo pasaulinio karo patirtis užmarštin. Šie Lietuvoje gauti tyrimų rezultatai vertė kelti klausimą, kodėl tokie Didžiojo karo sureikšminimo požymiai nebuvo pastebėti iki šiol ir ar „atmintis“ ir „užmarštis“ apskritai bėra tinkamos kategorijos daugiabriauniam Pirmojo pasaulinio karo poveikiui Europos visuomenėms suvokti. Šiuos klausimus siekta aptarti konferencijoje, kuria siekta paskatinti permąstyti Didžiojo karo reikšmės Europos visuomenėms tarpukariu supratimą, apibrėžti ir naujai konceptualizuoti tą reikšmę.

Konferencijos koncepciją 2016 m. parengė dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas) kartu su partneriais dr. Tomu Balkeliu (Lietuvos istorijos institutas), Prof. Dr. Ruth Leiserowitz (Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje) ir dr. Klausu Richteriu (Bigmingemo universitetas). Konferencijos organizatoriai ir rėmėjai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje, Neringos muziejai, Lietuvos mokslo taryba, Goethės institutas Lietuvoje, Thomo Manno kultūros centras.

Konferencijos programą žr. čia.

Aktualu »

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...