Pradinis » Naujienos » Mokslinė konferencija „Parapijos raida: pasaulietinių ir dvasinių struktūrų sąveikos“

 

Mokslinė konferencija „Parapijos raida: pasaulietinių ir dvasinių struktūrų sąveikos“

2016 m. spalio 7 d. Klaipėdos universitete vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Parapijos raida: pasaulietinių ir dvasinių struktūrų sąveikos“. Tai dvyliktoji kasmetinė konferencija iš ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“, kurią rengė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su Lietuvių katalikų mokslų akademijos Klaipėdos skyriumi. Konferencijoje dalyvavo septyni pranešėjai iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus mokslo institucijų ir muziejų.

Sveikindamas į konferenciją susirinkusiuosius, Lietuvių katalikų mokslų akademijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas mons. prof. dr. Arvydas Ramonas pasidžiaugė, kad mokslininių interesų akiratyje tebėra svarbiausia bendruomenės ir visuomenės ląstelė – parapijos bendruomenė. Simboliška ir tai, kad konferencija vyksta baigiantis Bendruomenių metams. Nors pasirinkta konferencijos tematika tęsiami ankstesniuose ciklo renginiuose pristatyti tyrimai, svarbu ne tik tai, kad išlaikoma mokslinių tyrimų įtampa, tačiau ir tai, kad į mokslinius tyrimus įsitraukia skirtingų institucijų žmonės. Tradiciškai konferencijos pranešimų tematika apėmė laikotarpį nuo viduramžių iki šių dienų. Pranešimų dalyvių neribojant griežtomis chronologijos ribomis, konferencijoje nagrinėti parapijos raidos atskiri pjūviai.

Antai dr. Marius Ščavinskas (Klaipėdos universitetas) savo pranešime „Prie parapinių bendruomenių ištakų baltų visuomenėje: Cura animarum Kryžiaus žygių epochoje“ kėlė klausimus, kokia krikščionybė ir kokių socialinių sluoksnių žmonių buvo nešama į Baltijos rytinę pakrantę, kokios krikščioniškosios misijos ir sielovada tarp krikščionių ir konvertitų vyko Kryžiaus karo sąlygomis. Doc. dr. Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas) pranešime „Vyskupo vaidmuo Žemaičių vyskupijos bažnyčių tinklo plėtroje XV a. pab. – XVI a. pr.“ aiškinosi, kokie struktūriniai pokyčiai lėmė, kad XV a. 8–9-uoju dešimtmečiais įsitvirtino krikščioniški vardai tose teritorijose, kur nematome esant bažnyčios ar parapijos. Aiškėja, kad nors per XV a. nė vienas Žemaičių vyskupas nefundavo jokios bažnyčios, jie stiprino ankstesnes valdovo fundacijas.

Mokslininkė iš Palangos gintaro muziejaus dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė pranešime „Gintaras, kultūrinės transformacijos ir tęstinumas Vokiečių ordino užimtose Baltijos pajūrio teritorijose“ kalbėjo apie gintaro naudojimą Vokiečių ordino valdose Prūsijoje, labiausiai akcentuodama gintaro naudojimą religiniuose bei liturginiuose daiktuose, pavyzdžiui – „pater noster“ – maldos vėriniuose (karoliuose). Dainius Elertas (Lietuvos jūrų muziejus) savo pranešimu „Grobinės fogtijos bendruomenės įjungimas į Prūsijos bažnyčią: 1560 m. bažnytinės vizitacijos duomenimis“ žvilgsnį nukreipė į menkai tyrinėtą XVI a. epizodą, kuomet Grobinės fogtija (dabar Latvijos vakarinė dalis prie Liepojos) buvo perleista pasaulietinei Prūsijos kunigaikšystei. Gavęs šią valdą, kunigaikštis Alberchtas inicijavo parapijų vizitaciją, kurioje atsiskleidžia to meto bažnyčių būklė, valdytojų aprūpinimas, bendruomenių religinis gyvenimas.

Doc. dr. Arūnas Baublys (Klaipėdos universitetas) pranešime „Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės struktūros XIX a. iššūkių akivaizdoje“ aptarė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios būklę tuoj po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo bei XIX a. sukilimų, kuomet Rusijos imperijos valdžia griežtino santykius su visomis ne Stačiatikių bažnyčiai pavaldžioms konfesijoms. Kun. dr. Saulius Bytautas, OFM (Kaunas), pranešime „Žvilgsnis į Šv. Jurgio Kankinio konvento XXI a. pradžios aktualijas“ pasidalijo informacija, kaip vyksta XV–XVI a. architektūros ansamblio – Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento, t. y. bernardinų vienuolyno – atstatymo darbai, bei kokios maldos grupelės kuriasi restauruojamoje bažnyčioje.

Gražina Kadžytė (Lietuvos literatūros ir tautosakos insitutas) pranešime „Kunigo kultūrininko veikimas dvasinėje ir pasaulietinėje parapijos erdvėje“ plačiau pristatė kun. Stepono Galvydžio sielovadinę ir pasaulietinę veiklą Traupio parapijoje sovietmečiu. Nepaisant daugelio tuometinės valdžios trikdžių, kun. S. Galvydžiui Traupiuose pavyko suburti gana stiprią parapijos bendruomenę, kas liudija dvipusę parapijos bendruomenės stiprybę: kunigo sielovada rado atgarsį parapijiečių širdyse, o parapijiečiai savo veiklos prasmingumą matė kunigo asmenyje.

Konferencijoje pabaigoje buvo nutarta ir kitais metais rengti mokslinę konferenciją iš ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“: gvildentinų mokslinių klausimų spektras tebėra platus ir reikalaujantis mokslininkų atidaus ir kruopštaus darbo.

Dr. Marius Ščavinskas

Numatomi renginiai »

Vilniaus knygų mugėje pristatomos Instituto mokslininkų parengtos knygos

2017 m. vasario 23–26 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai pristatys...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...