Pradinis » Naujienos » Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės susirinkimas Klaipėdoje

 

Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės susirinkimas Klaipėdoje

Susitikimo dalyviai2016 m. balandžio 13–15 d. Klaipėdoje vyko Baltijos jūros regiono valstybių Kultūros paveldo monitoringo grupės Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės susirinkimas Tai buvo pirmasis šių metų Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės susirinkimas. Darbo grupės susirinkimui vadovavo pirmininkė Sallamaria Tikkanen (Suomija). Susirinkime dalyvavo Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos (Vladas Žulkus) atstovai.

Pirmiausia buvo pristatyti dujotiekio Nord Stream 2 trasos jūros dugno tyrimo rezultatai. Vykdant Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 projektus Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos vandenyse buvo aptikti 77 nuskendę laivai, datuojami XVII–XX a. Diskutuota ir pritarta 2015 m. Švedijoje (Värmdö, Skeviks gård) įvykusio susirinkimo rezoliucijoms. Aptarti Osle įvykusio monitoringo grupių posėdžio pasiūlymai rengti bendras diskusijas ir projektus su kitomis darbo grupėmis. Pirmininkė informavo apie pasiruošimą 6-ajam Baltijos jūros kultūros paveldo forumui, kuriame Darbo grupė pristatys 10 stendinių pranešimų apie naujųjų laikų nuskendusius laivus Baltijoje. Vienas stendas bus skirtas netoli Palangos krantų 1944 m. nuskandintam laivui „Füsilier“ (stendo autorius – Vladas Žulkus).

Juris Urtāns prie Klaipėdos universiteto bibliotekai padovanotos asmeninės knygų kolekcijosKetvirtadienį susirinkimo dalyviams BRIAI bibliotekoje buvo pristatyta latvių archeologo Jurio Urtāno Klaipėdos universitetui padovanota mokslinių knygų kolekcija. Juris Urtāns Povandeninio kultūros paveldo darbo grupėje atstovauja Latvijai. Vakare lankytasi Klaipėdos universiteto burlaivyje „Brabander“, kur susirinkimo dalyvius laivo kapitono padėjėjas Ričardas Ramanauskas supažindino su burlaivio veikla ir plaukiojimo planais 2016 m.

Penktadienio posėdis prasidėjo V. Žulkaus pranešimu, kuriame buvo supažindinta su pajūrio juostos ir jūrinės dalies tvarkymo specialaus planavimo priemonėmis Lietuvoje. Sallamaria Tikkanen (Suomija), Maili Roio ir Marii Asmer (Estija) pristatė projektus, kuriuose kviečiamos dalyvauti visos Baltijos valstybės. Interreginio USHer projekto (Evaluating the Universal Value of the Submerged Heritage of the Baltic Sea) pagrindinis tikslas yra identifikuoti povandeninį paveldą, įvertinti jų išlikimo sąlygas, plėtoti ir stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą Povandeninio kultūros paveldo srityje ir didinti šio paveldo prieinamumą visuomenei. Kadangi Baltijos jūroje yra itin palankios sąlygos natūraliai medienos konservacijai ir senovinių nuskendusių laivų išlikimui, vienas iš projekto tikslų yra siekti, kad Baltijos jūros povandeninis kultūros paveldas būtų įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašus. Aptarti ir kiti projektai, kurių tikslas yra bendradarbiavimas povandeninio kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo srityje, povandeninio kultūros paveldo sąsajos su Baltijos istoriniais kultūriniais keliais.

Susirinkime dalyvavusių valstybių atstovai pristatė atliktus darbus, vykdomus ir rengiamus projektus povandeninės archeologijos srityje. Lietuvai atstovavo Klaipėdos universiteto parengtas projektas Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ (Karo laivo „Prezidentas Smetona“ ir kitų Estijos vandenyse nuskendusių nepriklausomos Lietuvos laivų paieškos ir tyrimai), skirtas identifikuoti ir ištirti Estijos vandenyse nuskendusį karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir prekybinius laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“. Informuota, kad projektui jau yra skirtas dalinis finansavimas. Estijos atstovų buvo užtikrinta, kad jie dalyvaus šiame projekte ir Estijos nacionalinis paveldo departamentas duos atitinkamus leidimus KU mokslininkų tyrimams Estijos teritoriniuose vandenyse.

Susirinkimas baigėsi diskusija apie Darbo grupės tolesnės veiklos strategiją. Kitas grupės susirinkimas įvyks 2016 m. rugsėjo 27 d. Kylyje, prieš prasidedant 6-ajam Baltijos jūros kultūros paveldo forumui.

Prof. Vladas Žulkus

Aktualu »

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...