Pradinis » Naujienos » Tarptautinės tyrinėtojų, nagrinėjančių Rytų Prūsijos praeitį, grupės susitikimas Berlyne

 

Tarptautinės tyrinėtojų, nagrinėjančių Rytų Prūsijos praeitį, grupės susitikimas Berlyne

2010 m. spalio 18–21 d. Lenkijos mokslų akademijos Istorinių tyrimų centre Berlyne (Zentrum für Historische Forschung Berlin der Polnischen Akademie der Wissenschaften) įvyko Vokietijos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado srities ir Lietuvos jaunųjų tyrinėtojų, pastaruoju metu nagrinėjančių įvairius Rytų Prūsijos istorinės problematikos aspektus, seminaras. Pagrindinis jo siekis buvo suburti skirtingose šalyse dirbančius istorijos, kultūros ir socialinių mokslų jaunosios kartos tyrinėtojus į tarptautinį tinklą, kurio nariai galėtų keistis informacija apie individualius tyrimų projektus, teorines ir metodologines prieitis, naudojamas savo tyrimuose, mokslo aktualijas.

Seminaro idėja gimė pernai spalį Nidoje vykusios konferencijos „Identiteto lūžiai“ metu. Pranešimus, susijusius su dabartine savo tyrimų tematika, jame pristatė šeši tyrinėtojai, be kurių seminare taip pat dalyvavo jo dalyvius pasveikinęs Lenkijos MA Istorinių tyrimų centro direktorius profesorius Robert Traba, dr. Anja Peleikis (Halės-Vitenbergo Martino Lutherio universiteto Socialinės antropologijos institutas) ir dr. Stephanie Zloch (Tarptautinis vadovėlių tyrimų Georgo Eckerto vardo institutas Braunšveige). Pastaroji pristatė prieš mėnesį pradėtą vykdyti Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos vadovėlių tyrimų projektą „Pruzzenland“.

Šeimininko teisėmis seminarą atidaręs dr. Rafał Żytyniec (Lenkijos MA Istorinių tyrimų centras Berlyne) panoraminiame pranešime „Rytų Prūsija kaip vokiečių ir lenkų atminties vieta“ aiškino vokiečių ir lenkų požiūrių į šį regioną priežastis ir skirtumus po Antrojo pasaulinio karo. Anot pranešėjo, atminimas apie Rytų Prūsiją pokario Vokietijoje buvo organizuotas ir neorganizuotas: pirmuoju labiausiai rūpinosi Rytų Prūsijos žemietija (Landsmannschaft Ostpreußen) ir su ja susijusi aplinka, kurios požiūrį į Rytprūsius galima apibūdinti „prarastojo rojaus“ ideologema; antroji atminimo forma daugiausia buvo palaikoma „kitų rytprūsiečių“ – Siegfriedo Lenzo, Johanneso Bobrowskio, Manfredo Peterio Heino, grafienės Marion Dönhoff – raštuose. Pastarieji autoriai daugiausiai aktualizavo simbolius ir vaizdinius, susijusius su bendrai išgyventa patirtimi, apjungta į pabėgimo (Flucht) ir išvarymo (Vertreibung) naratyvus. Apžvelgdamas tai, kokias prasmines asociacijas šis regionas po Antrojo pasaulinio karo turėjo kelti lenkams, pranešėjas aptarė priemonės, kurios buvo naudojamos simboliškai pasisavinant Rytų Prūsiją pokario Lenkijoje. Pasak R. Żytynieco, dabarties Lenkijoje šiuo aspektu galima kalbėti apie du konkuruojančius atminties ir tapatybės konstruktus: pirmąjį, pagrįstą lenkiškojo „rytprūsiškumo“ kūrimo galimybe (atsiradusį prieš kelis dešimtmečius), ir antrąjį, tebesiremiantį „Varmijos“ ir „Mozūrijos“ suvokiniais.

Po to kalbėjęs Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas, Lietuvos istorijos institutas) pristatė vieną iš baigtoje daktaro disertacijoje nagrinėtų klausimų, susijusį su „memelenderių“ sąvokos  Klaipėdos krašte tarpukariu interpretacijos problema. Remdamasis tarpukario viešojo diskurso Klaipėdos krašte tyrimu, pranešėjas įtikinėjo, kad „memelenderis“ tarpukariu buvo sukonstruota tapatybės sąvoka. Tam tikrų reikšmių suteikimas jai, anot V. Safronovo, turėjo išlaikyti vokiečių kultūros poveikyje Klaipėdos krašto gyventojus, neleisti jiems (ypač krašte gyvenusiems Prūsijos lietuviams) patekti Lietuvos įtakon. Pateikęs reikšminio turinio, kuris buvo naudojamas apibrėžiant priklausomybę memelenderiams tarpukariu, analizę, autorius atkreipė dėmesį ir į panašumus tarp memelenderių bei Rytų Prūsijos regioninės tapatybės darybos bei semantikos, kurią 2006 m. pasirodžiusioje studijoje aptarė Robert Traba.

Baigiamą disertaciją seminare pristatė ir Eva Pluhařová-Grigienė (Leipcigo universitetas). Pranešėja, savo disertacijoje analizuojanti vaizdų, reprezentuojančių Klaipėdos kraštą, migraciją fotografijomis iliustruotose knygose 1889–1991 m., aptarė šio tyrimo metodologijos klausimus ir detaliau pristatė vieną iš disertacijos skyrių, skirtą tėviškės (Heimat) vizualiam konstravimui Rytų Prūsijai ir Klaipėdos kraštui skirtuose leidiniuose, vokiečių ir lietuvių kalbomis pasirodžiusiuose Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario metais.

Likę trys seminaro pranešimai buvo skirti Kaliningrado tematikai. Paskutiniu metu Berlyno Humboldtų universitete dirbusi, o šiuo metu Kaliningrade gyvenanti dr. Anna Karpenko sutelkė dėmesį į atminties ir tapatybės klodus vienoje iš Kaliningrado urbanistinių erdvių – Centrinėje aikštėje. Apžvelgusi jau anksčiau ne vieno tyrinėtojo pateiktas įžvalgas apie prasminę erdvės konversiją – vokiškąjį paveldą reprezentavusios Königsbergo Karališkosios pilies nugriovimą ir tarybinei ideologijai turėjusių atstovauti Tarybų rūmų statybą, autorė iškėlė papildomą klausimą, ką ši formaliai egzistuojanti aikštė reiškia patiems kaliningradiečiams? A. Karpenko manymu, Centrinė aikštė, ypač lyginant jos reikšmę su Pergalės aikšte Kaliningrade, kurioje 2005 m. buvo sutelktos didžiarusiškos tapatybės reprezentacijos (pastatytas stačiatikių soboras, pergalei kare skirta triumfo kolona), pretenduoja tapti tam tikra alternatyva „iš viršaus“ sankcionuotai kaliningradiečių tapatybei. Tokią prielaidą autorei leido daryti 2010 m. pradžioje būtent Centrinėje aikštėje vykusios protesto prieš „pažeminimą iš Maskvos“ akcijos, telkusios dešimtis tūkstančių dabartinių kaliningradiečių.

Toliau kalbėjusi Lina Motuzienė (Klaipėdos universitetas, Thomo Manno kultūros centras) seminaro dalyviams pristatė Lietuvos spaudoje XX a. paskutiniame dešimtmetyje gvildentus klausimus, susijusius su Kaliningrado sritimi. Anot pranešėjos, kai 1990 m. Lietuvos valstybingumas buvo atkurtas, didelė visuomenės dalis buvo pastatyta prieš naują faktą ir sunkiai susitaikė su tuo, kad dalis valstybės, iš kurios buvo išsivaduota, lieka Lietuvos pašonėje – ten, kur istoriškai jos niekuomet nebuvo. Šis „mentalinis šokas“, kaip ir XX a. 9–10 dešimtmečių sandūrai būdingas smarkiai išaugęs susidomėjimas praeitimi, buvusio politinio statuso delegitimavimas, sovietmečio susiejimas su trėmimais, Stalino nusikaltimais ir kita negatyviąja praeitimi, nulėmė Lietuvoje įsivyravusį požiūrį į Kaliningrado sritį kaip į laikiną svetimybę bei sovietmečio atgyveną. Tebetraktuodama šį regioną kaip „Mažąją Lietuvą“, dalis Lietuvos visuomenės siejo viltis su pokyčiais tarptautinėje plotmėje, esą turėjusiais nulemti Potsdamo nutarimų peržiūrėjimą. Visus seminaro dalyvius nepaprastai sudomino klausimas, ar įsivaizduojamos erdvės „susigrąžinimas“ Lietuvoje šiuo atveju kada nors buvo ir ar tebėra politinė aktualija?

Trečiąjį pranešimą Kaliningrado tema parengė šiuo metu disertaciją apie Lenkijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos užsienio politikos santykius XX a. 9-ajame dešimtmetyje rengiantis Tim Bohse (Lenkijos MA Istorinių tyrimų centras Berlyne), kurio pasisakymas „Komunalinio valdymo transformacijų Kaliningrade 1990–2005 m.“ tema buvo jo ankstesnių tyrimų rezultatų, išleistų 2007 m. pasirodžiusioje knygoje, pristatymas. Į bendrą seminaro visumą T. Bohses pranešimas, kuriame buvo aptariami teisiniai savivaldos reglamentavimo ir jos realaus funkcionavimo klausimai Kaliningrade, įsipynė centro ir periferijos (šiuo atveju Maskvos ir Kaliningrado) santykių, kurie jau buvo svarstomi ir Annos Karpenko pranešime, kontekste. Šįsyk ėjo kalba ne tiek apie tai, kiek yra galimas Kaliningrado partikuliarizmas Maskvos atžvilgiu simboline prasme, kiek apie tai, kokias galimybes tokiam partikuliarizmui sudaro teisinės sistemos Rusijoje transformacijos.

Seminaro dalyviai vykusiai pasinaudojo nedidelio rato privalumais, leidžiančiais atvirai ir nesuvaržytai polemizuoti rūpimais klausimais. Konstruktyvios kritinės diskusijos dvasia praėjusio renginio dalyviai neabejojo jo nauda ir būsimo bendradarbiavimo tokio pat pobūdžio renginiuose būtinybe.

Seminaro rengimą finansiškai parėmė George’o R. ir Barbaros Schroubekų fondas Rytų Europai (Schroubek-Fonds Östliches Europa).

Vasilijus Safronovas
Klaipėdos universitetas, Lietuvos istorijos institutas

Aktualu »

Monografijos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas

2017 m. lapkričio 24 d., penktadienį, 17 val. Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyks dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...