Pradinis » Naujienos » Mokslinė konferencija, skirta Durbės mūšio 750 metų sukakčiai „Durbės mūšis ir jo kontekstai“

 

Mokslinė konferencija, skirta Durbės mūšio 750 metų sukakčiai „Durbės mūšis ir jo kontekstai“

2010 m. rugsėjo 24 d. Telšių „Alkos“ muziejaus salėje ir rugsėjo 25 d. Durbės miestelio (Latvija) kultūros namuose vyko mokslinė konferencija „Durbės mūšis ir jo kontekstai“. Konferencija buvo skirta Durbės mūšio 750 metų sukakčiai pažymėti. Ją organizavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Telšių rajono savivaldybė, Žemaičių akademija, Žemaičių muziejus „Alka“, Durbės miestelio savivaldybė (Durbes novads) bei Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus paminėjimo komitetas.

1260 m. liepos 13 d., kaip rašė Vokiečių ordino kronikininkas Petras Dusburgietis, „palaimintos Margaritos dieną Kuršo žemėje, lauke prie Durbės upės“, įvyko Vokiečių ordino ir jį rėmusių kryžininkų bei žemaičių karių mūšis, baigęsis pastarųjų naudai. Istoriografijoje iki šiol nėra vieningos Durbės mūšio, jo epochos, Durbės mūšio reikšmės sampratos, nors pats mūšis užima gana deramą vietą karo su Vokiečių ordinu istorijoje bei lietuvių (ir latvių) istorinėje savimonėje. Tiesa, iki šiol istorikai laužo ietis dėl įvairiausių problemų, susijusių ne tik su Durbės mūšiu, jo strategija, taktika, bet ir dėl epochos sociokultūrinio paveikslo, Durbės atminimo viražų. Todėl neatsitiktinai į konferenciją buvo pakviesti įvairių sričių mokslininkai – archeologai, istorikai, muziejininkai, kultūrinės atminties tyrinėtojai – iš įvairių mokslinių institucijų: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Žemaičių akademijos, „Alkos“ muziejaus, Kultūros, filosofijos ir meno instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos jūrų muziejaus, Vilniaus universiteto.

Pirmąją konferencijos dieną „Alkos“ muziejaus salėje, po sveikinimo žodžių, kuriuos tarė Telšių rajono savivaldybės meras Valdemaras Ramšas, Telšių vyskupas doc. dr. Jonas Boruta SJ, Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktorė Elvyra Spudytė, susirinkę mokslininkai diskutavo aktualiomis, novatoriškomis ir istoriografiškai konceptualiomis temomis. Antai prof. habil dr. Algirdo Girininko pranešimas „Žemaičių ginkluotė ir kovos būdai XIII a. viduryje – Durbės mūšio laikmečiu“ sukelė diskusijas dėl žemaičių ir Vokiečių ordino ginkluotės ir jos tipų. Doc. dr. Gintautas Zabiela, skaitydamas pranešimą „XIII a. Žemaitijos pilys“, konferencijos dalyvius suintrigavo papasakodamas apie piliakalnius-dvynius Žemaitijoje, juos interpretuodamas kaip Lietuvos valstybės siekį integruoti Žemaitiją į savo sudėtį. „Alkos“ muziejininkai Dalia Karalienė bei Antanas Kavaliauskas pranešime „Durbės mūšio laikotarpio archeologiniai radiniai Žemaičių muziejuje „Alka““ pristatė XX a. surinktus XIII amžiaus archeologinius radinius bei tyrinėtų kapinynų medžiagą.

Dr. Marius Ščavinskas pranešime „Durbės mūšis ir jo atgarsiai Šventojo karo Baltijos regiono retorikoje: christianizacijos aspektas“ apžvelgė šventojo karo retorikos panaudojimą Petro Dusburgiečio kronikoje bei kituose šaltiniuose, pabandė nusakyti krikščioniškųjų misijų ir skelbtų prieš pagonis ar/ir apostatus Kryžiaus žygių santykį. Inga Baranauskienė pranešime „Kas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje?“ auditoriją bandė įtikinti, kad žemaičiams vadovavo Eiliuotoje Livonijos kronikoje minimas žemaičių didikų išsirinktas karo vadas Almenas. Dainius Elertas pranešime „Durbės mūšio dalyviai“, plačiai aptaręs Vokiečių ordino ir žemaičių vadų strategiją bei ginkluotę, be kitų mūšio herojų, pateikė Švedijos Eriko kronikos duomenis apie Durbės mūšį bei jame dalyvavusį švedų kilmingąjį Karolį su savo riteriais. Doc. dr. Vacys Vaivada pranešime „Pagrindiniai Žemaitijos visuomenės transformacijos etapai XIII a.“ pabandė naujai pažvelgti į įsisenėjusią ir daug aistrų istoriografijoje sukėlusią Lietuvos valstybingumo, žemaičių giminių tarpusavio santykių ir žemaičių santykių su Mindaugu problemą.

Rugsėjo 25 d. konferencijos dalyviai bei svečiai išvyko į Durbės miestelį Latvijoje. Čia visus maloniai priėmė ir globojo Durbės miestelio kultūros namų direktorė Daira Veilande. Prie Durbės mūšiui skirto paminklinio akmens padėjus gėlių, trumpą žodį tarė Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus paminėjimo komiteto pirmininkas Stanislovas Kasparavičius. Jam antrino Durbės kultūros namų direktorė Daira Veilande. Pasidalinus prisiminimais apie tai, kaip buvo pastatytas paminklinis akmuo, aplankę Durbės pilies liekanas, Durbės miestelio bažnyčią ir kitas lankytinas vietas, konferencijos svečiai sugūžėjo į Durbės kultūros namus baigti konferenciją.

Paskutiniai trys konferencijos pranešimai buvo skirti Durbės mūšio atminčiai. Doktorantas Egidijus Miltakis pranešime „Istoriografinė karinių konfliktų tarp žemaičių ir Vokiečių ordino tradicija XVI a. Simono Grunau kronikoje“ pabandė atskleisti prūsų nukariavimo vaizdavimą dominikono Simono Grunau kronikoje, nors, kaip pripažino pats pranešėjas, minėta kronika buvo kelis kartus redaguojama paties kronininko, nelabai aišku, kokiais šaltiniais joje remtasi. Iš XVI a. į tarpukario Lietuvą konferencijos dalyvius „pernešė“ Aurelijus Gieda, perskaitęs pranešimą „Viduramžių kautynės tarpukario Lietuvos visuomenės fokuse“. Pranešėjas teigė, jog Durbės, kaip ir kitų mūšių, populiarintojų darbą vykdė ne istorikai, tačiau literatai (jiems įkandin – menininkai). Dr. Hektoras Vitkus pranešime „Kelios pastabos apie Durbės kautynių recepciją šiandieniniame lietuvių kolektyvinės atminties diskurse“ sutelkė dėmesį į tai, kuo laiko Durbės pergalę šių dienų politikai ir kiti visuomenės veikėjai, kaip yra kuriamas Durbės vaizdinys kolektyvinėje atmintiyje ir su kuo jis yra siejamas.

Konferencija parodė, kiek daug neatsakytų klausimų liko, kur link juda Durbės mūšio bei epochos tyrimų kryptys bei kiek dar daug lieka darbo ateities kartoms. Kad konferencijoje perskaityti pranešimai nenugrimztų užmarštin, jie bus publikuojami BRIAI tęstiniame moksliniame leidinyje Acta Historica Universitatis Klaipedensis.

Dr. Marius Ščavinskas

Aktualu »

Monografijos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas

2017 m. lapkričio 24 d., penktadienį, 17 val. Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyks dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...